Thomas A. Limoncelli: Time Management for System Administrators

 http://www.oreilly.com/catalog/timemgmt/index.html

Pradžioj trumpai. Patiko. Rekomenduoju jei užsiimate sistemų administravimu.

Autorius pats daug metų tiek dirbo, tiek vadovavo sistemų administratoriams. Gal todėl ir požiūris realus, o ne formalus/biurokratinis. Stilius taip pat pakankamai gyvas, skaitomas lengvai, tačiau “vandens” nesijaučia. Kadangi autorius pats daugiau technikas, o ne biurokratas, tai visas biurokratines rekomendacijas stengiasi labai gerai pagrįsti.

Daugeliu pananašių knygų sunku “patikėti” nes sunkiai įtikima, kad visą krūvą formalių procedūrų galima įgyendinti nepaskęstant popieriuose ir nepamirštant pagrindinio darbo. O va šiuo autorium patikėti nesunku.

Labai įdomūs ir netiesiogiai su darbu susiję skyriai. Kaip sutarti su viršininkais. Nepamiršti nedarbinio gyvenimo ir šeimos. Skamba kiek banaliai, bet surašyta visa tai pakankamai aiškiai ir argumentuotai.

Baigdamas iš karto atsakau į logiškai kylantį klausimą – ar aš pats pasinaudojau knygos patarimais? Žinoma ne visais, bet ne vienu patarimu pasinaudojau. Todėl knygą ir rekomenduoju.

Šiaurės Korėja

Visiškai įdomus straipsnis apie Šiaurės Korėją. Tiksliau netgi ne straipsnis, o lekcijos užrašai.

Įdomu tuo, kad Šiaurės Korėjos paveikslui suteikia pilkos spalvos. Pasirodo, kad geležinė uždanga nėra tokia jau geležinė. Kontrabanda per šiaurinę sieną su Kinija plačiai paplitusi.  Taip pat išaiškėja, kad vidurinis išsilavinimas beveik šimtaprocentinis. Žinoma su vietinėm pataisom. Informatika tikriausiai nedėstoma.

Taip pat iš lekcijos panašu, kad uždanga dabar palaikoma iš abiejų sienos pusių. Pietų Korėja, pasižiūrėjusi kaip sunkiai sekasi Vokietijai, irgi nelabai nori tokio prisijungimo. O juk skirtumas tarp Korėjų dar kelis (jei ne daugiau) kartus didesnis nei buvo tarp Vokietijų. Tai numeta vis po truputį tai pinigų, tai maisto ir tikisi, kad problema pati išsispręs.

 Na o pabaigai kaip močiutė iš Šiaurės Korėjos įsivaizduoja kaip gerai gyvena amerikiečiai. “Ten visi, net ir kūdikiai, gauna po 800 gramų ryžių per dieną.” Kas čia skundėsi, kad mes blogai gyvenam?

Kilimėlis pelei

Įsitaisiau kilimėlį pelei su atrama riešui.

Rašau ne dėl to, kad norėčiau pasigirti, o todėl, kad dažnai kas nors tokį pamatęs abejoja ar tai duoda kokios naudos. Kadangi kilimėlį įsitaisiau todėl, kad skaudėjo riešą, tai galiu atsakyti – atrama riešui yra gerai. Nereikia plaštakos taip lenkti į viršų.

Tik turimas Dataline kilimėlis ne visai patinka. Atrama riešui galėtų būti ir aukštesnė. Tada visai riešą būtų galima tiesiai laikyti.

Pirmas įrašas!

Ir aš tikiuosi prisijungti prie blog’ų ratelio. Tikiuosi parašyti kažką protingo ir išvengti įrašų apie tai, ką aš šiandien valgiau pusryčiams.

Pirmuosius lankytojus kviečiu komentuoti. Nors ir nėra ką. :) Bendras vaizdas turėtų pasikeisti į gerają pusę kai pavyks įsisavinti bent dalį WordPress galimybių.